Atsivertę populiariausių specialybių sąrašą, ūkininkavimo, o ypač – pienininkystės – jame nerasite. Vis tik, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Vigilijus Jukna įsitikinęs, kad tai – ne tik reikalinga, bet ir perspektyvi specialybė. Tad šiandien ir domimės, ko reikia, norint tapti pienininku.

Ūkininkauti galima mokytis nuo mažens

Visų pirma, pasak profesoriaus, norint tapti bet kokios srities profesionalu, reikia tikėti tuo, ką darai – ne išimtis ir ūkininkavimas.

„Reikia turėti labai aiškią viziją verslo, kurį kuri. Jeigu tai yra gyvulininkystės ūkis, privaloma mylėti, mėgti gyvulius, kuriuos planuojama auginti. Reikia tuo gyventi“, – aiškina jis.

Pašnekovo teigimu, mokytis ūkininkauti galima nuo pačios mažumės – tiesa, kaip tai bus daroma, priklauso nuo to, kur vaikas gyvena.

„Jeigu pastebėjote, kad vaikas yra linkęs į ūkininkavimą – pienininkystę, tačiau gyvenate mieste, galite juos leisti į įvairias edukacines programas. Jose vaikai susipažins su profesija, gaus pradmenis. Žinoma, jei tai yra ūkininko atžala arba mieste augantis vaikas turi giminių kaime, jis galės ir savaime susipažinti su šia veikla. Be to, Lietuvoje yra daug ūkių, kurie priima vaikus, supažindina, praktiškai parodo, kaip viskas vyksta, vykdo įvairias edukacijas“, – sako V. Jukna.

Reikia išmanyti technologijas

Nors norintiems tapti pienininkais nebūtina įgyti išsilavinimo, jo prireiks, jeigu registruosite savo pieno ūkį.

„Tokiu atveju žmogus turi turėti aukštąjį išsilavinimą žemės ūkio srityje. Jeigu norite būti pienininku, galima rinktis gyvulininkystės technologo studijas LSMU Veterinarijos akademijoje. Čia studijų metu supažindinama su pieninių galviju laikymu, priežiūra“, – pasakoja V. Jukna.

Tiesa, jeigu aukštojo išsilavinimo žemės ūkio srityje neturite, galima pabaigti ūkininkavimo pradmenų kursus – juos rengia daugiau nei 20 įstaigų.

„Žinoma, yra nemažai turinčių aukštąjį, tačiau nebūtinai gyvulininkystės srityje. Vieni baigė žemės ūko ekonomiką, kiti – agronomiją. Visi šie dalykai yra naudingi, kadangi pieno ūkyje reikia ruošti pašarus, ir kitus dalykus, tad reikalingos ir agronomijos žinios“, – tikina pašnekovas.

Be to, šiandien pieno ūkiai modernėja, todėl ne mažiau svarbu išmanyti ir įvairias technologijas bei inovacijas.

„Manau, kad šiuolaikinių technologijų laikais išsilavinimas kuo toliau, tuo labiau yra reikalingas. Daugelis procesų yra kompiuterizuoti. Tad, labai svarbu, kad žmogus būtų išsilavinęs ir mokėtų analizuoti duomenis, gaunamus iš kompiuterio, juos galėtų pritaikyti praktiškai“, – apie tai, ko reikia, norint dirbti šiuolaikiniame ūkyje, pasakoja profesorius.

Šiandien ūkiuose gausu technologijų: modernios galvijų melžimo aikštelės, robotizuoti įvairūs procesai, tokie kaip gyvulių šėrimas ir panašiai. Vis tik, pašnekovo teigimu, neteisinga galvoti, kad pieno ūkiuose vietos žmogui lieka vis mažiau.

„Modernumas priklauso nuo ūkio dydžio: koks yra planuojamas, kokia yra ūkio vizija, kiek yra darbuotojų. Tad galvoti, kad užteks gulėti lovoje ir spaudinėti mobilų telefoną – negalima. Taip turbūt greitai nebus niekur pasaulyje – fermose tam tikri darbai yra rankiniai, be kurių apsieiti – neįmanoma“, – aiškina jis.

Perspektyvų ateityje tik daugės

Jis džiaugiasi, kad šiandien jaunuoliai, norintys steigti ar modernizuoti savo ūkius, gali gauti nemažą paramą iš Europos Sąjungos.

„Žinoma, yra ir nemažai problemų, todėl reikia pasiskaičiuoti, mėgti ūkininkauti, rūpintis gyvuliais, nes pradžia nėra lengva. Tačiau yra labai daug puikių pavyzdžių, kai jauni žmonės steigia ūkius, pradžioje – mažesnius, o vėliau prasiplečia, nes turi viziją“, – sako V. Jukna.

Pasak profesoriaus, šiandien įvairios žemės ūkio studijos yra nepelnytai nuvertintos, tačiau jis įžvelgia perspektyvų.

„Populiarumas didės tiek, kiek pats agrarinis sektorius stabiliai vystytis toliau. O žmonių tikrai reikės, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų. Tarkime, turime kombainą, kuriame įdiegtos sumanios technologijos, jis – robotizuotas taip, kad žmogui net nereikia sėdėti kabinoje. Technologijoms sudėtingėjant reikia ir kvalifikuotų žmonių, ne tik tai technikai aptarnauti, bet ir ja naudotis, interpretuoti duomenis.

Jeigu kalbame apie melžimo robotus arba kitas modernias melžimo technologijas, vėlgi, kiek duomenų mes gauname, kai tas gyvulys ateina į melžimo vietą. Juk jis turi identifikavimo antkaklį ar kitokį daviklį, tad perduodama be galo daug duomenų – jeigu mes nesugebame jų analizuoti ir suprasti, mūsų verslas būna ne toks ekonomiškai efektyvus. Tokiu žinių poreikis ateityje tik didės, nes žemės ūkis modernėja ir be jų – nieko nebus“, – aiškina pašnekovas.

Be to, jis primena, kad žemės ūkio ir visos maisto pramonės produkcija visada turi paklausą. „Kaip pamatėme ir pandemijos metu, maistas visada bus reikalingas. Kiekviena valstybė turi turėti galimybę apsirūpinti maistu, tad, tai yra pelningas sektorius, tereikia sumaniai tvarkytis ir dirbti“, – priduria VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Vigilijus Jukna.