Nors tėvai vaikų mitybai skiria vis daugiau laiko ir dėmesio, ugdymo įstaigos taip pat nelieka nuošalyje. Mokyklų ir darželių bendruomenės tiki: tai vieta, kur taip pat formuojasi vaikų sveikos mitybos įpročiai. Stebuklingo ir greito būdo vaikus supažindinti su sveika mityba nėra, tik nuoseklus, kantrus darbas, kurio ėmėsi visi: ugdymo įstaigų bendruomenės, tėvai, įvairios institucijos ir vietos ūkininkai.

Programos populiarumas auga

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kartu su Žemės ūkio ministerija įgyvendina Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą (toliau – Programa). Apžvelgiant pastarųjų šešerių metų Programos įgyvendinimo rezultatus Sostinėje vykusiame seminare-konferencijoje Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos įgyvendinimo 2017–2023 m. rezultatų pristatymas „Sveikas maistas – sveikas vaikas“, kartu buvo pristatytos ir ateities gairės bei apdovanoti ūkininkai, ugdymo įstaigos ir savivaldybės už aktyvų įsitraukimą į Programą

Pasiektus rezultatus vykdant Programą pristatė VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktorius Šarūnas Celiešius, o Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius pristatė Programos įgyvendinimo ateities viziją.

Sutariama, jog vaikystėje suformuoti sveikai palankos mitybos principai – puikios sveikatos pagrindas, todėl  dėmesio maisto kultūrai, sveikai mitybai pritrūkti negali.

Seminare-konferencijoje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas neabejoja  Programos nauda, pasidžiaugė nemažėjančiu ugdymo įstaigų įsitraukimu, o maisto kultūros puoselėjimą laiko ilgalaikiu Programos siekiu.

„Programa populiari ir populiarėja, tad džiaugiamės galėdami prisidėti prie vaikų skatinimo vartoti sveikatai palankius produktus. Maisto kultūros ugdymas – vienas iš ilgalaikių programos siekių“, – komentavo K. Navickas.

Kalbėdama apie mūsų šalyje įgyvendinamą Programą, edukologė, konsultantė švietimo klausimais Lietuvoje dr. Austėja Landsbergienė sudėliojo konkrečius argumentus, kodėl ji naudinga ir kaip prisideda prie sveikos mitybos įgūdžių formavimo ir puoselėjimo ankstyvame amžiuje.

„Ši programa – nuostabus dalykas. Ne kiekviena šeima gali pasirūpinti sveikatai palankia vaiko mityba. Nepaprastai smagu, kad Europos Sąjunga kartu su Lietuva rūpinasi vaikų sveikata. Bėgant laikui susiformuoja vaiko įgūdžiai ir įpročiai, o tai – svarbiausia gyvenime“, – įsitikinusi edukologė.

Ieško būdų vaikams padėti

Gydytojos dietologės, psichoterapeutės doc. Rūtos Petereit nuomone, vienas pagrindinių šios Programos privalumų – vaikai ugdymo įstaigose turi galimybę formuoti sveikos gyvensenos įpročius. Kalbėdama apie mokyklų ir darželių pastangas vaikus supažindinant su kasdieniais sveikos gyvensenos įpročiais, ugdymo įstaigų bendruomenėms negailėjo liaupsių.

„Ugdymo įstaigų vaidmuo, perduodamos vaikams sveikos mitybos žinias, itin svarbus. Kartais tam tikrų įsitikinimų ir baimių vaikai atsineša iš šeimos. Jeigu šeimoje nevartojami pieno produktai, tėvai jų atsisakė dėl rimtų priežasčių, pavyzdžiui, alergijos, vaikas juos gali išbandyti ir sveikos mitybos įpročius kurti bei puoselėti mokykloje. Labai svarbus mokyklų vadovų indėlis: tiek šviečiant įstaigų personalą, tiek ugdant vaikų sveikos gyvensenos įpročius“, – kalbėjo gydytoja dietologė, psichoterapeutė.

„Kvedarų ūkio“ vadovas Arnas Kvedaras, kalbėdamas apie šalies ateitį – tvarų žemės ūkį, pabrėžė, kad, įgyvendinant šią Programą, kartu su kitomis panašiomis iniciatyvoms, galima pasiekti puikių rezultatų.

„Ši Programa tikrai skatina kurti ir puoselėti sveikos gyvensenos įpročius, o kompleksinėmis programomis galima pasiekti dar puikesnių rezultatų“,  – mano A. Kvedaras.

Akademikė prof. dr. Elena Bartkienė antrino, jog ugdymo įstaigose diegiama programa neabejotinai prisideda prie ilgalaikių rezultatų, susijusių su sveikos gyvensenos principų ugdymu.

Šiuo metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams bei pradinių klasių mokiniams nemokamai dalijamas ekologiškas pienas ir jo gaminiai  (geriamasis jogurtas, švieži ir ilgai brandinti  kietieji sūriai) bei ekologiškos (EKO) ir nacionalinės kokybės (NKP) daržovės bei vaisiai (obuoliai, morkos, kriaušės ir  sultys). Ateityje, svarstant dar labiau plėsti produktų sąrašą, specialistė rekomenduotų įtraukti grūdų produktus, kurie bent kol kas nepagrįstai nuvertinti.

Pradžioje priešinosi, dabar džiaugiasi

Ukmergės lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė Birutė Jucevičienė pasidžiaugė, jog vis daugiau tėvų domisi ir įsitraukia į vaikų sveikos gyvensenos ugdymą.

 „Pradžia buvo sudėtinga, bet dabar vaikai jau žino, kas yra sveika, naudinga organizmui, o ko vertėtų atsisakyti. Tėvai taip pat labai domisi, įstaigoje vyksta naujų patiekalų degustacijos, dalijamasi receptais“,  – pasakojo ugdymo įstaigos direktorė.

Kad tėvų požiūris į sveiką gyvenseną keičiasi, pritaria ir A. Landsbergienė. Per pastaruosius 15 metų, edukologės žodžiais, tėvai vis daugiau dėmesio skiria atliekų rūšiavimui, judumui, sveikai mitybai, ir tai labai džiugu.

Žemės ūkio ministras K. Navickas užsiminė apie siekį, kuris, tiki, gali išsipildyti: „Norėtųsi, kad į programą įsitrauktų dar daugiau mažesnių ūkių, ūkininkai bendradarbiautų su mokyklomis, vaikai patys pamatytų, kaip auginamas maistas. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau gyventojų pasiektų ekologiški produktai.“

Specialistai sutinka: staiga pakeisti mitybos įpročius nėra lengva – tam reikia žinių, noro ir pastangų. Didžiausi pokyčiai pasiekiami palaipsniui, nuosekliai.

Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa tik patvirtina – labai svarbu sveiką gyvenseną skatinti ir puoselėti būtina nuo mažens.

Reportažas iš seminaro - konferencijos