Nors šiuolaikiniai jaunuoliai jau rečiau renkasi ūkininkavo specialybę, norinčių jais tapti vis dar atsiranda. Agronomijos mokslų daktarė Ingrida Verbylienė teigia, kad prižiūrėti ūkį – sudėtinga ir daug kantrybės reikalaujanti užduotis, vis tik, tam specialybė nėra būtina – viską galima išmokyti per praktiką.

Pradėti galima ir be specialybės

Širvintose daržovių ir vaismedžių ūkį turinti moteris teigia viską pradėjusi nuo nulio mažame žemės plote – iš pradžių viską augino tik sau ir savo šeimai.

„Vėliau pastebėjau, kad man gerai sekasi, tad ir nesustojau. Dažnai būna, kad žmonės pradeda daržininkauti, sodininkauti, bet taip ir neišplėtoja savo veiklos“, – kalba ūkininkė.

Nors ūkininkauti pradėti galima ir be specifinių mokslų, agronomijos daktarės laipsnį įgijusi moteris tikina, kad geriausia pradėti nuo biologijos pažinimo.

„Yra ūkininkų, kurie ūkį įkuria be jokio mokslo. Nieko blogo – daug žinių ateina su patirtimi. Visus darbus turi išbandyti savo „kailiu“, nes kiekvienas sėjimas, derliaus nuėmimas – kitoks. Reikia išmanyti dirvožemius ir žemės sklypo orientaciją – šiaurės, pietų, vakarų ar rytų kryptimi nukreipta“, – reikiamus įgūdžius vardija specialistė.

Tai, kad šeimoje auga būsimasis ūkininkas, neturėtų būti sudėtinga pastebėti – tokie vaikai ypač domisi aplinka ir gamta.

„Dažniausiai viskas prasideda nuo mažens – kai matai, kad vaikas pats labai pastabus detalėms gamtoje ir gyvūnijoje. Vėliau galima pažindinti su platesne biologijos sąvoka – skaityti gamtines knygas, enciklopedijas, eiti kartu į gamtą ir atpažinti joje esančius augalus, gyvūnus. Jei vaikas ir toliau domisi gamta, jį supančia aplinka – galbūt jis pasuks į ūkininkavimo specialybę“, – mano ūkininkė.

Pasak jos, visko geriausiai išmokstama per praktiką – jau nuo mažens tėvai su vaikais gali namie bandyti pasėti augalų sėklas, rūpintis jais, laukti derliaus ir ragauti. Mažais žingsneliais susipažįstant su auginimo procesu ateityje susidomėjimas – tik augs.

„Jei vaikai mėgsta kažką veikti, jų nereikia net skatinti – dažniausiai jie patys linksta prie tos veiklos, kreipia ten dėmesį. Todėl nereikėtų nieko daryti per prievartą – jei vaikui patiks ūkininkavimo idėja, jis ją tikrai išpildys“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pataria pagalvoti apie iššūkius

Nors gamtos ir augalų pažinimo idėja gali skambėti labai patraukliai, ūkio priežiūra reikalauja daug daugiau laiko, jėgų ir kantrybės.

Anot Ingridos Verbylienės, kiekvienas, nusprendęs turėti ūkį, turi būti šiek tiek fanatiškai nusiteikęs – taip, kad nepaisydamas kaitinančios saulės ar lietaus, galėtų eiti dirbti į lauką, ravėti.

„Ūkio priežiūra reikalauja labai daug dėmesio, laiko ir kantrybės, tačiau tai mano širdžiai ir sielai patinkanti veikla. Vis dėlto reikia suprasti, kad jei turi ūkį, tai niekas kitas už tave kai kurių darbų nepadarys“, – aiškina pašnekovė.

Anot jos, ūkininko gyvenimas nėra rožėmis klotas – nebent iš tiesų augini rožes. Visa ūkio priežiūra reikalauja išskirtinio punktualumo – pavėlavus vieną darbą atlikti laiku, rytoj gali būti per vėlu.

„Svarbiausia – laiku pasėti, laiku nuravėti, laiku derlių nuimti ir laiku parduoti. Visi šie etapai yra vienodai svarbūs auginant savo produkciją. Jei kažko nepadarysi – gali tekti susitaikyti su negrįžtama žala. O klientai – nelaukia“, – nuogąstauja ūkininkė.

Kaip teigia moteris, svarbiausia planuoti savo darbus ir laiką, nes turi prisitaikyti prie gamtos ritmo.

„Gamta nelaukia – ji turi savo gyvavimo ciklus, o žmogus turi prisitaikyti. Kartais tenka anksti atsikelti, dažnai dirbi kiekvieną dieną be atostogų. Bet jei tai yra tavo aistra – rezultatai nudžiugins“, – įsitikinusi pašnekovė.

Visiems, kurie yra rimtai nusiteikę pradėti ūkininkauti, pašnekovė pataria atrasti savo nišą – kuo gali išsiskirti iš kitų ūkininkų.

„Svarbu savo veikla ir produktais sudominti žmones, nors šiais laikais tai padaryti yra nelengva: visi – visko matę, ragavę, visur buvę. Tad, klientai ieško išskirtinių produktų, nematytų daržovių, neragautų skonių. Pavyzdžiui, mano ūkyje be tradicinių produktų galima rasti rožių žiedlapių uogienės, dumplainių uogienės – tai įdomybės, kurios pritraukia klientus ir pamažu jie taps tavo ūkio gerbėjais“, – tikina ūkininkė Ingrida Verbylienė.