Susimąstyti, ką valgome ir kokį poveikį valgomas maistas daro mūsų kūnams, ragina ūkininkas Simonas Klinavičius, šiandien Molėtų rajone auginantis šparagus ir braškes.

Šparagai – dar prieškario Lietuvoje

Simonas Klinavičius Molėtų rajone ūkininkauja jau kelerius metus. Iki tol gyvenęs Vilniuje, vėliau ieškojo šeimai palankesnių sprendimų, todėl šiandien gyvena ir dirba kaime, netoli Molėtų. Prieš penkerius metus pradėjęs nuo gerokai mažesnių plotų, šiandien ūkininkas šparagų derlių pjauna iš kelių hektarų. Greta šparagų Simono ūkyje auga įvairios daržovės, nemažai vietos skirta braškėms.

Nors šparagai šiandien Lietuvoje laikomi egzotiška daržove, bet ūkininkas sako, jog jie buvo auginami jau ir prieškario Lietuvoje, tik sovietmečiu buvo išstumti ir pamiršti, kaip ir vertingieji pastarnokai, iš kurių verdamos puikios košės. Anot Simono, šparaguose yra daug folio, geležies ir įvairiausių vitaminų, todėl ši daržovė ne tik skani, bet ir naudinga žmogaus organizmui, išvalo organizmą, taip pat padeda palaikyti gerą būklę.
S. Klinavičiaus ūkyje auga net trijų rūšių šparagai – įprasti žalieji, balti ir violetiniai. Šiek tiek skiriasi jų skonis, todėl kiekvienas gali pasirinkti – ar mėgsta saldesnius violetinius, ar ryškesnio skonio baltus, ar tradicinius žalius šparagus.

Simonas nepamiršta ir uogų karalienės – braškės. Ankstyvų braškių mėgėjams ūkininkas šiek tiek jų augina šiltnamyje, nemažai ploto braškėms skirta ir laukuose. Šios uogos valgytojų mėgiamos dėl kvapo, skonio ir gražios išvaizdos. Kaip ir visos kitos uogos, braškės turi labai daug naudingų medžiagų, jos tinka ne tik valgyti šviežias, bet ir pagardinti kitiems maisto produktams.

Vertingiausia – vietinė produkcija

Ūkininko šeimoje auga du vaikai, šeimyna valgo daug uogų, vaisių ir daržovių. Simonas nemažai domėjosi maisto kokybe, todėl atsakingai ragina pirmiausia naudoti lietuvių ūkininkų produkciją. Lietuvoje užaugintos daržovės greičiausiai pasiekia mūsų stalą, todėl nereikia naudoti tiek įvairių medžiagų daržovių ar vaisių savybių išsaugojimui pervežant ir saugant. Todėl ūkininko šeima mieliau vartoja vietinių gamintojų produkciją, o vaisius, uogas ir daržoves stengiasi užauginti patys savo ūkyje.

„Apskritai turėtume labiau galvoti, ką dedame į burną, nes nuo to priklauso mūsų savijauta ir gyvenimo kokybė“, - kalba ūkininkas.

Geras pavyzdys užkrečia

Vienas iš svarbiausių dalykų formuojant maitinimosi įpročius yra pavyzdys. Jei tėvai nori, kad jų vaikai valgytų daugiau daržovių, pirmiausia turėtų pradėti nuo savo mitybos koregavimo ir sudaryti sąlygas vaikams kuo daugiau kartų paragauti daržovių ir vaisių.

„Mūsų sūnus iš pradžių šparagų taip pat nevalgė, tačiau šparagų sezono metu nuolat matė mamą ir tėtį, valgančius šparagus. Ragavo, ragavo ir dabar šparagus jau valgytų keturis kartus per dieną“, - juokiasi ūkininkas. Jaunesnioji dukra matė dar ir brolio pavyzdį, todėl ji šparagus pradėjo valgyti daug greičiau – dabar ši daržovė yra mėgstama abiejų Simono vaikų.

Paklaustas apie mėgstamiausią šparagų receptą, ūkininkas pasakoja apie pamėgtą grikių košę su šparagų gabaliukais, tiesiog su aliejumi ant keptuvės ar kepsninės apkeptus šparagus. O galiausiai per lauką eidamas nuskina šparagą ir siūlo paragauti, nes labai gardu juos valgyti tiesiog taip – niekaip neapdorotus.

Šparagų sezonas trunka pora mėnesių, todėl greta jų laukų auga dar ir braškės, kai kurios kitos daržovės. Visą savo produkciją ūkininkas stengiasi auginti taip, kad ir pats galėtų ją valgyti. Įvairios cheminės priemonės leistų užauginti daugiau derliaus, tačiau dėl to nukentėtų kokybė, todėl ūkininkas nesirenka lengviausio kelio. Tai dažniausiai atsispindi ir jo užaugintos produkcijos kainoje – geri dalykai niekuomet nebūna pigūs. Per kelerius metus jis jau turi savo klientų ratą, kurie vertina pastangas ir požiūrį į maistą.

„Maistas gali būti kaip vaistas. Jei sveikata šlubuoja, pirmiausia turime galvoti, ką valgome“, - sako S.Klinavičius.