Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie sveiką gyvenseną. Tačiau ką iš tikrųjų reiškia šis terminas? Nors dažniausiai jis asocijuojamas su sveika mityba, norėtųsi į jį žiūrėti kur kas plačiau: tai ir tinkama mityba, ir fizinis aktyvumas, ir mus supanti aplinka. Tad ką reikėtų daryti, kad galėtume drąsiai sakyti, jog vedame sveiką gyvenimo būdą?

Subalansuota ir sveika mityba

Praėjusiais metais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva patenka tarp 5 labiausiai nutukusių Europos šalių. Šokiruoja, ar ne? Deja, dažnas lietuvis vis dar nesusimąsto apie tai, ar valgo sveikai.

Nors apie tai, kas yra sveika mityba, kiekvienas turi savo nuomonę, įvairios žmonių sveikata besirūpinančios organizacijos yra sudariusios sveikos mitybos rekomendacijas. Pagrindiniai tokių gairių akcentai yra panašūs:

• kasdien suvalgykite bent 400 g. vaisių ar daržovių;
• rinkitės viso grūdo grūdinius produktus (duona, košės, makaronai ir pan.);
• vartokite pieną ir pieno produktus ;
• rinkitės augalinį, o ne gyvulinį aliejų;
• pirmenybę teikite baltai mėsai bei žuviai, o raudona mėsa turėtų būti vartojama tik kartais;
• ribokite cukrų ir druską ;

Daugiau fizinio aktyvumo

Kita svarbi sveikos gyvensenos sudedamoji dalis – fizinis aktyvumas. Anot PSO rekomendacijų, minimalus 5-7 metų vaikų fizinis užimtumas (vidutinio arba didelio intensyvumo) kasdien turėtų siekti 60 min., o 18-65 metų ir vyresnių žmonių – bent 150 min. per savaitę. Tokios normos neatrodo sunkiai įveikiamos, tačiau, deja, statistika byloja ką kitą. PSO duomenimis, nepakankamas fizinis aktyvumas yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, o 1 iš 4 suaugusiųjų nėra pakankamai fiziškai aktyvūs.

Ko gero, dažnai žmonės fizinės veiklos vengia, nes mano, kad sportuoti yra sunku, nuobodu bei brangu. Tačiau visa tai tėra mitai! Pasivaikščiojimas parke, pasivažinėjimas dviračiu ar riedučiais, plaukimas baseine ar šokiai – tai malonios laisvalaikio veiklos, kuriomis gali užsiimti visa šeima. Be to, smagiai leidžiant laiką net nepastebėsite, kaip pasieksite ar net peržengsite rekomenduojamą dienos fizinio aktyvumo normą!

Švaresnė aplinka

Norint sveikai gyventi, reikia rūpintis ne tik savimi, bet ir savo aplinka. Džiugu, kad vis daugiau sąmoningų žmonių pasiryžta keisti gyvenimo įpročius, mažinti aplinkai daromą įtaką. Štai keletas paprasčiausių veiksmų, kuriuos galite atlikti ir prisidėti prie švaresnio pasaulio kūrimo.
Rūšiuokite. Prie daugelio namų yra konteineriai, o jums telieka į atitinkamus konteinerius išskirstyti popierių, plastmasę, stiklą ir bendras atliekas. Tam sugaišite vos kelias minutes, o rūšiuodami prisidėsite prie gamtos išteklių saugojimo, oro ir vandens užterštumo bei sąvartynų apimties mažinimo.

Atsisakykite plastiko. Tikriausiai girdėjote, kad nuo 2021-ųjų Europoje įsigalios draudimas prekiauti vienkartiniais plastikiniais indais, įrankiais ir kitais vienkartinio naudojimo plastikiniais produktais. Tai jau didelis žingsnis į priekį instituciniu lygiu, o jūs galite žengti ir papildomą žingsnelį. Pavyzdžiui, eidami į parduotuvę neškitės daugkartinio naudojimo maišelį, vietoje to, kad perkate vandenį plastikiniuose buteliuose – įsigykite gertuvę. O jei esate tikrai rimtai nusiteikę – pradėkite lankytis parduotuvėse, kurios išvis atsisakė plastiko ir kviečia produktus išsinešti savoje taroje. Tokios parduotuvės jau veikia ir Lietuvoje!

Rečiau naudokitės automobiliu. Apie tai, kad automobilių išmetamos dujos daro didelę žalą aplinkai kalbėti tikriausiai nebereikia. Tad bent kelis kartus per savaitę palikite automobilį namie ir reikiamą vietą pasiekite alternatyviu būdu: viešuoju transportu, dviračiu, paspirtuku ar tiesiog pėsčiomis. Taip ne tik prisidėsite prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir pajudėsite bei sudeginsite kalorijų!

Sumažinkite vartojimą. Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, tačiau galime būti sąmoningi ir vartoti atsakingai. Taisyklė čia paprasta: vietoje to, kad vartojame – tausokime. Išeinate iš kambario – išjunkite šviesą. Reikia naujo drabužio – nepirkite, o raskite būdą jį įsigyti alternatyviai, pavyzdžiui, sudalyvaukite rūbų mainuose. Turite daiktą, kurio nebenaudojate – neišmeskite, o padovanokite tiems, kam jis pravers. Dažnai perkate kavą išsinešimui kavinėje – įsigykite daugkartinio naudojimo ekologišką puodelį.