Šiandien pieno ir jo produktų gausu parduotuvėse, turgeliuose, kai kurie ūkininkai savo mylimiems klientams produktus net pasiryžę atvežti tiesiai prie durų. Tačiau – iš kur jis gaunamas? Kaip atrodo pieno gavybos procesas ir kur jis keliauja, kai karvė yra pamelžiama? Apie visa tai pasakoja viena iš „Buliauskų ūkio“ savininkų – Vaiva Buliauskienė.

Ūkyje viskas vyksta natūraliai

Pats pirmas pieno gavybos žingsnis – karvės melžimas. Ūkininkė atskleidžia, kad pieno kiekis, kurį gali duoti viena karvė, priklauso nuo paties ūkio bei gyvulio.

„Kiek litrų pieno gali duoti viena karvė? Vienu melžimu chemizuotuose ūkiuose ir 30 litrų pamelžiama. Bent 25 litrus tai tikrai. Mes patys neforsuojame, viskas ūkyje vyksta natūraliai. Gyvuliai laukuose vaikšto laisvai – berniukai tarp mergaičių. Viskas vyksta tada, kada nori ir kaip nori. Mes esame su gamta ir mūsų gyvūnai, taip pat, su gamta. Mes vienu melžimu gauname apie 20 litrų – gal kokios 2–3 iš 40 karvių yra linkusios duoti daugiau pieno“, – pasakoja moteris.

Karvės „Buliauskų ūkyje“ yra melžiamos dukart per dieną – kiekvieną rytą ir vakarą. Pirmasis melžimas įvyksta 6 ryto, antrasis ir paskutinysis – 5 vakaro.

Tiesa, pasak V. Buliauskienės, gyvulius galime melžti ir tris kartus – čia, kaip ir su žmonėmis: kuo dažniau mamos žindo vaikus, tuo daugiau pieno prisigamina.

„Jeigu melžtume tris kartus, gautume didesnį kiekį. Tačiau tada reikia ir daugiau maitinti. Jei nemaitinsi, nebus ir pieno“, – sako ji.

Svarbiausios – pirmos dvi valandos

Pamelžus karves, pienas turi kelis kelius, kurie priklauso nuo melžimo laiko. Po rytinio melžimo pienas keliauja arba į gamybą, arba į šaldymo įrenginį. Čia pienas atvėsinamas iki 4 laipsnių. Tuo tarpu po vakarinio melžimo visas pienas keliauja į šaldytuvą.

„Mes pieno nepasterizuojame, mes jį parduodame „žalią“. Be to, iš pieno gaminame ir įvairius produktus: kefyrą, rūgpienį, varškę – rauginto ir saldaus pieno, natūralų jogurtą, džiovintus, rūkytus, brandintus sūrius, šviežio pieno sūrius – natūralius ir su priedais, rauginto pieno sūrius, sviestą, lydytą sviestą, tepamus sūrelius, užtepėles“, ¬– pasakoja pašnekovė.

Ji pastebi, kad jų išgaunamas pienas ir gaminami produktai, turi skirtingus galiojimo laikotarpius. Priežastis paprasta – visi produktai yra natūralūs, nepasterizuoti, turi tam tikrų organizmų, kurių mums įprastuose, pasterizuotuose, jau nerasime.

„Kiek išbus, pavyzdžiui, pienas priklauso nuo kelių faktorių – kaip švariai laikomos karvės, kaip švariai pasitvarkai, pasivalai atėjęs melžti, kokios švarumo yra tavo rankos. Juk visur yra bakterijų ir visos jos nori turėti gyvenimą, jį pratęsti. Jeigu viskas sąžiningai yra švaru – naudojama tara, indai yra išplauti, rankos švarios, o pienas – per dvi valandas atvėsinamas, žiemą jis išbus apie savaitę.

Vasarą galiojimas gali sutrumpėti keturiomis ar net penkiomis paromis. Tiesa, pieno nebūtina skubėti atšaldyti pirmąją valandą – tik pamelžtas, nepraėjus dviem valandoms, jis turi baktericidinių savybių, t. y., pats sunaikina, kas yra blogai. Tačiau jeigu tu jo nesaugai, po dviejų valandų jame gali gyventi, kas tik nori. Vadinasi, tikslas – per dvi valandas jį atšaldyti iki 4–6 laipsnių“, – pabrėžia ūkininkė.

Vienam kilogramui varškės – 7 litrai pieno

Iš „Buliauskų ūkio“ pienas ir jo produktai iškeliauja į įvairias parduotuvėles, turgų, vaikų ugdymo įstaigas. Vis tik, iki tol, kol galėsime įsigyti ir vartoti pačius pieno produktus, jiems reikės praeiti dar kelis etapus.

„Jeigu norėsime pasigaminti varškę, pirmiausia, reikės užraugti pieną, gavus rūgpienį – jį šiek tiek pakaitinti ir labai švelniai maišyti. Jeigu norėsime varškės sūrio, šią gautą masę reikės kelias valandas paslėgti sūrmaišyje. Norėdami pasigaminti sviesto, mušime grietinę, o kas liks – bus pasukos. Kiekvienas pieno produktas gaminasi skirtingai, tačiau jeigu nesigaminsime vieno – negausime ir kito“, – kalba V. Buliauskienė.

Tačiau, kiek reikia pieno, kad mes galėtume pasigaminti kilogramą varškės ar litrą kefyro? Ūkininkės teigimu, atsakyti – ne taip paprasta, nes visa tai priklauso nuo pieno sudėties, tiksliau – riebalų ir baltymų santykio.

„Kuo jis yra didesnis, tuo mažesnio pieno kiekio reikia, norint gauti, tarkime, kilogramą varškės. Jeigu yra sumažintas baltymų ir riebalų kiekis, reikės didesnio kiekio pieno, norint pagaminti tą patį kilogramą varškės. Priklauso ir nuo to, kokias karves turi, kokio riebumo pieną duoda. Mūsų pačių pienas žiemą yra apie 5 procentų riebumo. Karvės duoda mažiau pieno, todėl jis yra riebesnis. Vasarą karvės jo duoda žymiai daugiau, bet jis yra liesesnis – iki 4 procentų. Tai, pavyzdžiui, mums, norint pagaminti kilogramą varškės, reikia maždaug 7 litrų pieno“, – pasakoja pašnekovė.