Vaikystėje susiformavę ir paauglystėje įsitvirtinę mitybos įpročiai lemia suaugusio žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę – tuo įsitikinusi pradinio ugdymo specialistė Odeta Baltramiejūnienė. Jai antrina ir kitų Lietuvos darželių-lopšelių vadovai, į ugdymo procesą įtraukę įvairiausias edukacines praktikas, skatinančias sveiką gyvenseną ir aplinkosaugą.

Edukacija – net patiems mažiausiems

Anot Panevėžio r. Ramygalos lopšelio–darželio „Gandriukas“ direktorės Rūtos Stankevičienės, siekiant paskatinti sveiką mitybą ir draugiškumą aplinkai vedamos specialiosios pamokėlės – tiek lopšelinukams, tiek vyresniems vaikams.

„Turime specialių „savaitės temų“, kai vaikams pasakojame apie sveiką mitybą, ekologiją, gamtą, augaliukus, organizuojame įvairius seminarus apie ekologiją, tvarumą, rūšiavimą“, – tikina pašnekovė.

Anot jos, „Gandriuko“ darželyje net mažiausieji įpratę rūšiuoti – ir bendrose patalpose, ir grupėse.

„Visi vaikai labai noriai rūšiuoja – plastiką, popierių. Tikimės, kad greitu metu su seniūnijos pagalba įsigysime konteinerius kieme. Kelis kartus per metus tėvelius kviečiame atnešti pasenusią elektronikos techniką – taip bandome prisidėti prie aplinkosaugos“, – teigia R. Stankevičienė.

Darželis dalyvauja ir lietuviško, ekologiško maisto programoje – daržoves ir pieno produktus ugdymo įstaiga gauna iš vietinių ūkių. „Maisto kokybė – tikrai geresnė. Pastebime, kad kai kuriuos produktus vaikai pradėjo geriau valgyti“, – tikina pašnekovė.

Tuo tarpu Panevėžio r. Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje nuolat vyksta specialiosios valandėlės, renginiai, užsiėmimai, skatinantys vaikų sveikos mitybos įgūdžius.

„Organizavome gydomosios mitybos specialistės, „Gydanti lėkštė“ įkūrėjos, radijo laidos vedėjos, lektorės Ingridos Kuprevičiūtės skaitomą paskaitą „Palanki sveikatai vaikų mityba“. Per sveikos gyvensenos savaitės renginius mokiniai gamino vaisių salotas. Organizuojame mokinių išvykas pas vietos ūkininkus – kartą jau aplankėme UAB „Genetiniai ištekliai“ mėsinių ir pieninių galvijų fermas, kur domėjomės pieno gavimu, atvėsinimu, laikymu, perdavimu pieno perdirbimo įmonėms“, – pasakoja švietimo įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui O. Baltramiejūnienė.

Sveikesnis darželis – be kompotų ir su ekologiška produkcija

Prie Krekenavos darželio–lopšelio „Sigutės“ darželio šviečiamosios veiklos prisideda Visuomenės sveikatos centro darbuotojai, kurie praveda specialias pamokėles apie sveikatingumą: „Vedamos valandėlės apie tai, kas yra sveikas maistas, šnekame apie cukraus žalą, vandens naudą, auklėtojos ir seselės prisideda prie šių veiklų“, – teigia darželio direktorė Danutė Ropienė.

Šis darželis taip pat gavo Žemės ūkio ministerijos paramą ir į kasdienį meniu įtraukė lietuvišką bei ekologišką produkciją.

„Pagal galimybes užsakinėjome kuo daugiau ekologiškų produktų – sudarėme sutartį su ūkininkais. Visas likęs meniu liko tas pats, tik produktus pakeitėme ekologiškais“, – pasakoja D. Ropienė.

Anot jos, darželio auklėtiniai pastebėjo pasikeitusį maistą – įstaigos vadovės nuostabai, vaikai labiau pamėgo grikių košę. Kaip teigia Danutė Ropienė, įstaigoje užsiimama ir šviečiamąja veikla, skatinamas maisto nešvaistymas, mokoma, ką sveika valgyti, tačiau didžiausią įtaką turi įpročiai, atsinešti iš namų. „Ką vaikai namie įpratę valgyti, tą ir valgys. Neužteks vien ekologiškos produkcijos, kad pradėtų sveikiau valgyti“, – tikina pašnekovė.

Vis dėlto, prie kai kurių mitybos pokyčių vaikai jau įprato – darželiuose ir mokyklose nebeleidžiama gaminti kompotų ir kisielių, tad vietoj jų siūlomas vanduo.

„Štai, per pietus vaikai nebegauna saldaus gėrimo, o vietoj jo geria vandenį. Kartais įdedame uogų ar vaisių gabaliukų į vandenį. Vaikai mėgsta juos vėliau suvalgyti. Galima sakyti, kad dabar vaikai tikrai geria daugiau vandens“, – įsitikinusi D. Ropienė.

Adnet media icon Jai antrina ir O. Baltramiejūnienė, pastebėjusi, kad sveiko maisto „virusas“ tarp vaikų plinta itin greitai. „Vaikai su malonumu griaužia morkas ir obuolius, pamėgo skanintą vandenį ir noriai valgo valgykloje. Į keliones įsideda ne traškučių ar sausainių pakelį, o dėžutę daržovių. Mūsų darželyje iš dalies taikomas švediško stalo principas – jis padėjo sumažinti išmetamų daržovių kiekius, o mokiniai, turėdami pasirinkimo laisvę, renkasi labiau mėgstamus produktus, į lėkštę dedasi, tiek kiek suvalgo, kontroliuoja savo draugus, kad suvalgytų visą įsidėtą maistą“, – teigiamais pokyčiais džiaugiasi specialistė.

Svarbiausia – diskutuoti su vaikais

Ignalinos r. Vidiškių gimnazijos vyr. virėja Birutė Zabalevičienė teigia, kad norint paruošti gerą valgiaraštį, būtina paklausti nuomonės tų, kurie iš jo rinksis.

„Aš visada diskutuoju su vaikais – rengdama meniu, klausiu vaikų, kurie jiems labiausiai patinka. Kadangi esame nedidelė gimnazija, turime galimybę bendrauti su vaikais. Klausiu nuomonės, parodau valgiaraštį, kad vaikai suprastų, ką ir iš ko valgo“, – teigia B. Zabalievičienė.

Ji pastebi, kad vaikų reikalavimai kinta, priklausomai nuo regiono – vaikams iš kaimo labiau patinka bananai, o miesto vaikams – obuoliai, kai kuriems patinka vištiena, o kitiems – kiauliena. Didesnėms gimnazijoms pašnekovė pataria imtis apklausų – taip geriau nustatomi vaikų norai, iššvaistoma mažiau maisto ruošiant nemėgstamus patiekalus, kurių vaikai paprasčiausiai nevalgys. Be to, kuriamas geresnis ryšys tarp įstaigos ir vaikų. „Juk visi darželiai ir mokyklos dirba vaikams – tai mūsų pareiga“, – įsitikinusi Birutė Zabalevičienė.