Maisto švaistymo problema aktuali visame pasaulyje – žmonės perka daugiau, nei suvartoja, todėl į šiukšlių dėžes keliauja šaldytuve užsigulėję maisto produktai. Maisto tinklaraštininkų pora, skatindami sunaudoti viską, ką įsigijote dalijasi savo įžvalgomis, ką pasigaminti gardaus ir tausaus.
Kiekvienas gali prisidėti
„Iš tiesų, sąmoningumo valgant, vartojant ir apskritai gyvenant vertybė mūsų šeimoje įsisuko daug anksčiau – prieš gerus šešerius metus kai dviese, tik ką susižadėjus, pėsčiomis ėjome Ispanijos keliu link pažadėtojo Santiago. Tada numynę apie 1000 kilometrų grįžome labai laimingi ir aiškiai supratę, kad laimei ir sveikatai reikia labai nedaug. Apsidairę po buitį ir įpročius, pastebėjome, kaip viskuo esame aptekę“, – pasakoja tinklaraščio „Saldūs miškai“ kūrėjai Audrius ir Anželika Teresiai.
Piligrimų kelyje pora suprato, kad maistas yra dovana, atsirado padėka ir pagarba jam, todėl grįžus pradėjo keisti mitybos įpročius.
„Į maisto švaistymo problemą žiūrime atsakingai ir sąmoningai. Ji mus liečia tiek lokaliai, tiek globaliai. Dažnai sakoma, kad „ką aš vienas pakeisiu“ – nuvertinant savo kasdienius veiksmus, iš kurių susideda didelė virtinė tvarių arba netvarių, teigiamų arba neigiamų sprendimų. Ir jie visi turi įtakos ne tik mums, bet ir žemei. Supratome, kad vienos šeimos buities sprendimai gali labai prisidėti prie vienos ar kitos pusės. Labai norime ir stengiamės savo veiksmais mažiau teršti, skriausti, šiukšlinti, švaistyti“, – šypsosi sąmoninga pora.
Pirmenybė – šviežiam maistui
Anželika ir Audrius augina du vaikus ir visa šeima yra veganai – nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų.
„Kad būtų užaugintas vienas gyvūnas, pamaitinantis vos vieną nedidelę grupelę žmonių, išeikvojama labai daug kito maisto – grūdai, kruopos ir t. t. Kam yra tekę domėtis dabartine gyvulininkystės pramone, žino ir apie CO2, o ką jau kalbėti apie smurtą, prievartą – nepamirškime, kad ir tai mes suvalgome“, – savo įžvalgomis dalijasi pora.
Tvarumas, viena iš šios šeimos vertybių, o pastebėję, kad šviežias maistas yra daug skanesnis, rečiau keliauja į atliekų dėžę, nusprendė geriau gaminti dažniau, bet tiek, kiek reikia tąkart.
„Sriubą verdame dviem dienom, pasiliekame „laisvų vietų“ valgiaraštyje, kad suvalgytume likučius.
Jei tik yra galimybė, pasirinksime Lietuvoje užaugintą produktą.
Dar viena naujovė mūsų šeimoje – maisto planavimas. Neperkame impulsyviai, apgalvojame, ar ta akcija mums iš tiesų vertinga ar du maišeliai sausų lęšių tiesiog stovės lentynoje?
Saugome produktus. Šaldytuvą visada stengiamės prižiūrėti, likučius ar paruoštukus pakuojame tik į skaidrius (stiklinius) indus – tada niekas nepraslysta pro akis. Pastebėjome, kad jei likučius sudedame į nepermatomą indą, pasitaiko ir liūdnų tų likučių atomazgų“, – dalijasi patarimais Teresiai.
Tad jų šaldytuvas nėra pergrūstas, riešutus bei kruopas jie pirmiau palaiko kameroje, taip atsikratydami tikimybės užveisti maistinių kandžių, tam tikslui ir miltus bei kitus birius produktus jie laiko matomoje vietoje, o ne tamsioje spintelėje.
Svajoja maistą užsiauginti patys
Porai svarbu savo požiūrį į maistą, jo tausojimą perduoti savo vaikams. O kas geriau tai daro, nei suaugusiųjų pavyzdys?
„Neseniai kalbėjome, kad mūsų vaikams sunku būtų suprasti, ką reiškia šiukšlių nerūšiavimas. Jau dviejų metukų Benjaminas Nojus atsidaręs šiukšlių stalčių žino, kad keturi kibiriukai turi savo skirtingą nuo kitų turinį. Neretai dar perklausia, kur tiksliai reikia mesti vieną ar kitą šiukšlę. Mus tai labai džiugina. Tas pats yra ir su maistu. Kad maistas visada būtų noriai valgomas gaminame jį šviežiai, namuose, meilėje ir ramybėje (mistika ar ne, bet tai tikrai turi įtakos!). Tiesa, po vaikų lieka daug kąsnelių – šen ir ten. Likučius stengiamės suvalgyti patys, o kitus kartus prieš gaminant gerai apgalvojame kiekius“, – šypteli Anželika.
Ateityje pora svajoja gyventi arčiau gamtos, jos ritmu ir maistą auginti patys. „Saldūs miškai“ kūrėjai tiki, kad vaikai, matydami užauginto maisto kelią, į pietų stalą ims žiūrėti dar kitaip.
Tausus receptas patiks visai šeimai
Savo tinkaraštyje pora ir stengiasi dalintis savo kulinariniais atradimais, kurie visuomet atspindi jų vertybes ir požiūrį į maistą.
Skaitytojams pora paruošė savo namų hitą – tailandietiško dubenėlio receptą.
„Net nepamenu, kaip jis gimė, bet pamenu, kur. Kelionėse. Labai patogus gaminti, greitai paruošiamas ir lankstus. Čia galima sudėti visus galiukus, beveik visus likučius. Originaliame recepte rasite tofu sūrį, ryžių makaronus, cukinijas, morkas, paprikas, kokosų grietinėlę. Pamatą – tofu ir padažą iš kokosų grietinėlės ir sojos – tikrai verta palikti. O visa kita – vaizduotė, norima skonių mozaika ir jūsų šaldytuvo ir spintelių turinys. Makaronus gali keisti tiesiog ryžiais (kokius tik turite), daržovės čia tinka įvairios: cukinija, baklažanas. O gal turite konservuotų kukurūzų, o gal tiesiog turite daug morkų ir nežinote, ką daryti? Pabandykime pagaminti drauge!“, – įkvepia išbandyti Anželika ir Audrius.
Tailandietiškam dubenėliui reikės:
Dviejų pakelių (200 g) tofu sūrio (gardžiausiai rinktis su prieskoniais arba jūros kopūstais);
1 paprikos;
1 vidutinio dydžio morkos;
Pusės cukinijos;
Šiek tiek druskos;
Saujos anakardžių riešutų;
200 ml kokosų pieno;
8 vnt pievagrybių;
Sojų padažo pagal skonį;
Salotų lapų arba prieskoninių žolelių (nebūtinai);
3 pakelių ryžių makaronų;
1 česnako skiltelės;
Saulėgrąžų aliejaus kepimui;
Pirmiausia, keptuvėje ant saulėgrąžų aliejaus lengvai apkepame smulkiai supjaustytą česnaką, dedama šiaudeliais pjaustytą morką (smulkiai, nes turės spėti suminkštėti). Tuomet dedame ketvirčiais pjaustytus pievagrybius.
Kepame neilgai, laukdami, kad grybai šiek tiek paleistų vandenį. Kai grybai lengvai apskrunda, dedame pjaustytą tofu sūrį (jį galima pjaustyti juostelėmis, kvadratėliais arba tiesiog sugnaibyti), beriame šiek tiek druskos. Kai tofu apkepa, dedame juostelėmis pjaustytas paprikas ir cukinijas. Tegu virtuvėje ugnis liepsnoja laisvai, negailėkime jos – svarbu, kad daržovės keptų, o nesitroškintų. Kepant patikrinkite, ar užtenka aliejaus. Į atskirą indą dedame ryžių makaronus, gerą žiupsnį druskos ir užpilame verdančiu vandeniu. Palaikome jame makaronus apie 5 – 10 minučių, kol suminkštės (taip jie palengva išverda). Nesuklysite, jei vieną makaroną paragausite patikrinimui, ar jie jau pakankamai minkšti. Jeigu makaronai bus valgomi ne iškart, būtina juos suvilgyti jums patinkančiu aliejumi, kad jie nesuliptų ir nesudžiūtų.
Daržovių ir tofu sūrio kepimo pabaigoje įpilame sojų padažo (pagal skonį) ir kokosų pieną.
Kaitiname tol, kol pienas pradeda tirštėti ir visos daržovės bei tofu sūris maloniai apsivelia padažu. Sūrumą reguliuokite vėliau (įpilant individualiai į savo dubenėlį dar sojos ar beriant druskos). Įmaišykite iš anksčiau lengvai apkeptus anakardžių riešutus (jie gali būti pjaustyti labai stambiai). Gardu patiekalą apibarstyti smulkiau skaldytais anakardžių riešutais, papuošti citrinos skiltele ir šviežiomis salotomis, gražgarstėmis.
Skanaus!
