Prasidėjo šių metų uogų sezonas – šiltnamyje jau auga braškės, netrukus turguose pasirodys avietės ir trešnės. Didžiulę uogų ir vaisių įvairovę auginanti ūkininkė bei ekologė Genovaitė Sakalauskienė teigia, kad norint ragauti sveikas uogas, būtina rinktis lietuvišką prekę – atkeliavusios iš toliau, jos būna praradusios visą savo maistinę vertę.

Kiekviena uoga reikalauja dėmesio ir išmonės

Ekologė G. Sakalauskienė savo ūkyje didelę dalį žemės skyrė vaisiams ir uogoms – augina braškes, avietes, visų rūšių serbentus, gervuoges, svarainius, trešnes, vyšnias, slyvas.

Tiesa, visą lietuviškų uogų įvairovę papildo ir šiek tiek egzotikos – ekologiniame ūkyje auginama ir mažai kur sutinkama, tačiau labai vertinga uoga – aktinidija.

„Aktinidija – vijoklinis augalas, kuris veda uogas, panašias į mažus kivius. Suvalgius vieną tokią uogą, organizmas gauną visą vitamino C dienos normą. Tai – labai specifinis augalas, kurių augintojų yra labai nedaug. Nors auginimas nėra sudėtingas, pats augalas dažnai nušąla ir nebeveda derliaus, jam taip pat reikalinga užuovėja. Iš šių uogų galima daryti uogienes, liofilizuotus saldainius“, – pasakoja ekologė.

Anot jos, kiekvienos uogos auginimas reikalauja skirtingų žinių, todėl užauginti skanų uogų derlių – nelengva užduotis.

„Uogakrūmiai – daugiamečiai augalai, kiekvieno jų veisimas – skirtingas. Nėra tokios pačios sąlygos auginti braškėms ar trešnėms, nes braškės – žolinis augalas, o trešnės – medis. Jau vien augalo specifika reikalauja skirtingų sąlygų, ką kalbėti apie veisles“, – aiškina G. Sakalauskienė.

Pasak ūkininkės, auginantys uoginius augalus susiduria su iššūkiu – visos skirtingos uogos reikalauja ir specifinių dirvos sąlygų. „Pavyzdžiui, šilauogei reikia labai rūgščios dirvos, avietėms – taip pat į rūgštesnę pusę. Be to, turi būti pakankamai maisto medžiagų, kad žemė būtų neužmerkta, o šaknys nesupūtų. Uoginių augalų šaknys yra paviršinės ir nepasiekia giluminių šaltinių, tad, reikia pakankamai laistyti – per pastaruosius sausros metus išdžiūvo didelė dalis avietynų ir braškynų“, – apgailestauja ekologė.

Dydis – nebūtinai geros braškės rodiklis

Daugelis vasarą turguje ieško būtent braškių – kaip pati ūkininkė juokauja, lietuviai nuo šios uogos turi priklausomybę. Vis dėlto, išsirinkti skanias ir sveikas braškes – ne tokia lengva užduotis.

„Skonį labiausiai nulemia veislė. Pavyzdžiui, braškės – desertinės arba pramoninės. Pirmosios yra saldžios, o kitos – rūgščios. Taip pat priklauso ir nuo to, kaip auginsi. Aš auginu ekologiškai – be chemijos, trąšų“, – teigia G. Sakalauskienė.

Kaip teigia ūkininkė, uogos kaina ne visada koreliuoja su kokybe – braškės iš ekologinio ūkio ir braškės, užaugintos su chemija – didelės, saldžios, pilnos skonio – gali kainuoti panašiai. Vis tik, pati uogos sudėtis ir kokybė labai skirsis: „Kartais žmonės giriasi, kad jie augina ekologiškai, tačiau braškes tręšia ir nuolat laisto – taip braškės pripumpuojamos vandens, jos praranda savo vertę bei maistinę savybes.“

Didžiausias vitaminų šaltinis – pigiausia uoga

Uogas valgyti ne tik skanu, bet ir naudinga dėl jose esančių vitaminų. Vis dėlto, vieną uogą galime pavadinti vitaminų karaliene – ir tai nėra braškė.

„Nors visi labiausiai vertina braškes – nes labai skanu ir vaikams patinka, bet pati vertingiausia, prieinamiausia ir, paradoksalu, viena pigiausių uogų, yra juodieji serbentai. Anksčiau žmonėms nepatikdavo juodieji serbentai – vieniems kvapas, kitiems – rūgštumas. Tačiau pastaraisiais metais buvo išvestos kelios naujos veislės, kurios nepageidaujamų savybių neturi, yra pakankamai saldžios. Tai yra uogų uoga – gausu antioksidantų, vitamino C“, – tikina ūkininkė.

Paklausta, kodėl verta rinktis lietuviškas uogas, o ne atvežtas iš svetur, ekologė pažymi maistinės vertės svarbą.

„Visi, kurie domisi sveika mityba, turi suprasti, kad sveika mityba susijusi su vietiniu maistu – pats vertingiausias produktas yra šviežias. O kas laikyta šaldytuve, plukdyta laivais iš Peru – maistas, bet jo maistinė vertė jau dingusi. Tad galime palyginti tokią gyvą uogą ir uogą, kuri dvi savaites keliavo iš Graikijos – nuskinta buvo žalia, sunoko šaldytuve. Vien dėl to verta rinktis lietuvišką prekę“, – įsitikinusi ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė.