Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis Lietuva patenka tarp labiausiai nutukusių Europos tautų. Tokia statistika verčia susimąstyti, kokios priežastys už to slypi ir kaip tai galime pakeisti. Vienas svarbiausių faktorių, formuojančių sveikus vaikų mitybos įpročius – geras pavyzdys. Apie tai, kas, kada ir kaip turėtų formuoti teisingus vaikų valgymo įpročius kalbamės su gydytoja dietologe Edita Saukaityte Butvile.
Lietuvių mitybos įpročiai – ne pavyzdiniai
E. Saukaitytė-Butvilė sako, kad tokia statistika – jai ne naujiena.
„Lietuvoje nutukusių asmenų skaičius nuolat didėja – per 30 m. nutukimo paplitimas suaugusių asmenų tarpe padidėjo nuo 18, 7 proc. iki 26, 3 proc., o antsvorį turi net 62, 9 proc. lietuvių. Visuomenėje priimtas požiūris, kad kiekvienas, turintis antsvorį, per daug ar netinkamai valgo ir per mažai juda, o pakeitęs šiuos du veiksnius gali lengvai sumažinti svorį. Tačiau iš tiesų svorio didėjimą lemia ne tik mityba, bet genetikos, individualios medžiagų apykaitos, aplinkos, elgesio, kultūrinių ir socialinių veiksnių visuma“, – sako gydytoja dietologė.
Specialistė priduria, kad nors mityba nėra vienintelis faktorius, lemiantis žmogaus nutukimą, tačiau išties yra labai svarbus: „Kalbant apie mitybos įpročius, jie vis dar nėra geri. Lietuvoje atlikti gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad suvartojama per daug sočiųjų riebalų, angliavandenių, druskos, valgome per mažai daržovių, vaisių, skaidulų.“
Pavojingas senelių lepinimas
Paklausta apie tai, kas daro didžiausią įtaką vaikų mitybos įpročių formavimui, pašnekovė teigia, kad didžiausia atsakomybė krenta ant artimiausių vaikui žmonių – tėvų ir senelių – pečių.
„Deja, tėvai patys dažnai maitinasi nesubalansuotu, netinkamu maistu, tad ir vaikams perduoda blogą pavyzdį. Tuomet mitybos įpročius koreguoti turi visa šeima“, – sako E. Saukaitytė Butvilė.
Visgi, anot specialistės, dažnai už vaiko prastus mitybos įpročius yra atsakingi ne tėvai, o seneliai.
„Labai dažnai susiduriu su tėvų skundais, kad patys stengiasi vaikui rodyti gerą pavyzdį, duoti tinkamą maistą, tačiau seneliai paslapčiomis anūkus lepina, nuolat vaišina saldumynais, tenkina kiekvieną jų norą, o tada vaikai jau nebenori namuose tėvelių ruošto maisto, ima pastoviai reikalauti to, kas jiems skanu, bet dažniausiai nėra sveika. Tad būtinas vieningas šeimos sutarimas vaikų maitinimo klausimu. Vyresni žmonės yra linkę savo meilę išreikšti maistu, jo pagamina be galo daug, o paskui nuolat ragina valgyti, vaišina įvairiais skanėstais. Jiems reikėtų išmokti ir kitų meilės išraiškos būdų, pavyzdžiui daugiau laiko praleisti su vaiku, su juo pažaisti, išeiti pasivaikščioti ar nusivesti į kiną, bet ne kepti blynus kiekvieną rytą ir vakarą“, - sako dietologė.
Gydytoja priduria, kad lygiai taip atsakomybę už vaikų sveikos mitybos įpročių formavimą turėtų prisiimti ir ugdymo įstaigos: „Vaikai daug laiko praleidžia ugdymo įstaigose, dažnai ten valgo pietus, kartais ir pusryčius ar kitus valgymus, todėl, be abejo, šios įstaigos turi didelę reikšmę maitinimosi įpročių formavimui. Valdžios institucijos, jų priimami įstatymai ir nutarimai turi sudaryti sąlygas sveiko maisto prieinamumui, švietimui sveikos mitybos klausimais.“
Apie sveiką mitybą – nuo mažų dienų
Norint, kad vaikai augtų sąmoningi ir į savo mitybą žiūrėtų atsakingai, vien gero pavyzdžio neužtenka; reikalinga ir edukacija. Apie tai, nuo kokio amžiaus reikėtų vaikams pradėti pasakoti apie sveiką mitybą – diskutuotinas klausimas ir kiekvieni tėvai apie tai sprendžia patys, tačiau, anot pašnekovės, šia tema kalbėti pradėti reikėtų kuo anksčiau.
„Vaikui priimtina forma apie sveiką mitybą reikia kalbėti nuo pat mažens. Svarbu, nebrukti šių žinių per prievartą, nebarti ir nebausti, kad nebūtų pasipriešinimo reakcijos. Taip pat, nuo mažens vaikus reikėtų įtraukti į maisto gaminimą, vestis į parduotuvę apsipirkti, supažindinti su maisto produktais, papasakoti ar parodyti kaip jie atsiranda“, - tvirtina medikė.
