Ar lengva įsivaizduoti, kad nesuvalgyta ir išmesta braškė gali sukelti vadinamąjį „drugelio“ efektą visoje mūsų planetoje kalbant apie taršą ir klimato kaitą. Agronomas ir uogų augintojas Tautvydas Gurskas neneigia tos galimybės – juk maistui išauginti ir pagaminti reikia didelio kiekio to, kas vadinama ištekliais. Taigi ta gražiai prisirpusi ir kvepianti uoga, išbučiuota saulės spindulių, iš tiesų gali kainuoti labai daug.
Tenka pirkti ir bites
Visų, kurie įsivaizduoja, kad uogos laukuose auga lengvai, tiesiog be jokio ypatingo darbo, iliuzijas T.Gurskas linkęs sugriauti. Pirmiausia norint auginti braškes reikia pagalvoti apie tai, kad kas kelerius metus reikės persodinti daigus, kurie kainuoja ne taip jau mažai – ypatingai sertifikuoti. „Uogas sodina žmonės, o darbas nėra lengvas, tenka sulenkus nugarą sukaišioti daigelius, – darbo niuansais dalijosi uogų augintojas. – Saugant nuo piktžolių reikia mulčiuoti šiaudais arba patiesti juodą plėvelę, kuri apsaugo ir nuo purvo“.
Laukuose augančios uogos – galvos skausmas augintojams. Jomis pasmaguriauti mėgsta ir miškuose gyvenantys gyvūnai, taip pat nemažai rūpesčių sukelia mūsų lietuviškos žiemos, kurios dažnai pakerta ūglius. „Sezono metu tenka laistyti, tręšti, prižiūrėti, o štai ankstyvąsias braškes auginame šiltnamiuose, tuomet reikia netgi bites pirkti, kad jos apdulkintų žiedus, – pasakojo agronomas. – O kur dar šiltnamių kūrenimas, laistymas – tokią anksti išaugintą reikia labai gerbti, nes prie jos labai daug darbo“.
Ir vis dėlto užauginti uogą – tai tik nedidelė darbo dalis, ją dar reikia nuskinti labai anksti ryte vos prašvitus, kad prekystalius pasiektų kuo šviežesnės ir neperkaitusios uogas. Todėl dieną jų skinti negalima, jos tiesiog sušus, o darbą reikia pradėti ketvirtą valandą ryte.
Apie pagarbą žmogui
Sudėtos į plastikinius ir kitus indelius braškės turi būti atvėsinamos šaldytuvuose, kitu atveju jos labai greitai aprasoja, pradeda greitai pūti. Į parduotuves uogas gabena krovininiai automobiliai, išmetantys į atmosferą daug teršalų, dėl kurių keic?iasi mu?su? klimatas.
Pardavimas taip pat ilgas procesas – jei prekybininkai neparduoda, tos braškės gali keliauti į perdirbimą, virsti skaniomis uogienėmis arba būti išmestos. „Džiaugiuosi, kad dauguma vis dėlto jų neišmeta, o stengiasi perdirbti, panaudoti kiek įmanoma, – sako T.Gurskas. – Lietuviškas braškes, kurios buvo skintos tą pačią dieną, galima laikyti šaldytuve 2 -3 dienas. Jei vis dėlto pamatėte, kad nespėsite sunaudoti, rekomenduoju sutrinti, sudėti į nedidelius indelius ir patalpinti į šaldiklį, tuomet žiemą atšildę galėsite pasimėgauti nuostabiu kvapu ir skoniu su lietiniais blynais“.
Agronomo teigimu, nes?vaistydami maisto galime pade?ti savo planetai ir visiems joje gyvenantiems z?mone?ms. Taip išsaugome žemės derlingumą, vandenį, nenaudojame be reikalo kuro, taip pat ve?jais nenueina ir kitu? z?moniu? darbas. Tai reis?kia, kad jau pagamintu maistu bus pamaitintas daugiau alkstančių. Be to, šeimos sutaupys pinigu?, kuriuos gale?s naudingai is?leisti.
